13-ąją Baltijos trienalę „Išsižadėk šmėklų“ pirmąsyk renginio istorijoje organizuoja visos trys Baltijos šalys: Lietuva, Estija ir Latvija. Išskirstyta į skirtingas erdves ir nuosekliai jose besiplėtojanti, BT13 sąmoningai priėmė sprendimą atsisakyti vienovės, kad atsirastų erdvės ir laiko skleistis trienalės polifoniškumui.

 

Visos trys parodos, sudarančios trienalės branduolį, yra skirtingo pobūdžio, skiriasi savo turiniu ir kontekstu. Tačiau kiekvienai trienalės sekcijai būdingas bendras rūpestis, kurį galima išreikšti klausimu: ką reiškia priklausymas suskaldytų tapatybių laike? BT13 „Išsižadėk šmėklų“ plėtojama šio klausimo dėka ir kartu su juo, vengdama pateikti vieną, aiškinamąjį atsakymą. Vietoj to, trienalė renkasi kolektyvinę viziją, kuria siekiama atskleisti tai, kas iš tiesų pastatyta ant kortos: nepriklausomybė ir priklausymas – ir visa, kas tarp jų – teritorijoms, kultūroms, klasėms, istorijoms, kūnams ir formoms.

 

Kintanti priklausymo sąvoka, kurią galima suprasti kaip egzistuojančią abstrakčios ir formalios santykio struktūros viduje, leidžia mąstyti plačiau bei suvokti tapatybę ne vien kaip kažką nekintamo, autonomiško ir esencializuoto. Ji sukuria sąlygas BT13 „Išsižadėk šmėklų“ metu nuodugniau panagrinėti trejetą idėjų, kuriomis remiasi trienalės visuma – beformis subjektyvumas, objektai-pamestinukai ir antikategorizacija – tokiu būdu leisdama trienalei veikti labiau taip, kaip veikia persipynusios takios partitūros linijos, o ne aktyvistų manifesto antraštės. Vartojamos kartu, šios sąvokos teikia pirmenybę tam tikroms infiltracijos, dislokacijos ir hibridizacijos formoms bei veikia tarsi objektyvas, kurį pasitelkę gebame atidžiau apžiūrėti tą netvirtą pagrindą, ant kurio stovime.

 

Kiekviena trienalės sekcija pasirinks skirtingą perspektyvą ir strategiją, siekdama kuo geriau išryškinti daugybę niuansų, susijusių su nuolat kintančia priklausymo samprata. Vilniuje, didžiausioje trienalės erdvėje, paroda bus pilna dar neįvardintų organizmų ir distopinių peizažų, kurie kvestionuos teritorijų ir socialinių kūnų sąvokų legitimumą. Talino sekcija, savo ruožtu, koncentruosis ties sensualumu ir intymumu, laikydama šiuos esminiais parametrais, kuriuos būtina apmąstyti nagrinėjant priklausymo sąvoką. Rygoje vyksianti paroda įgaus epilogo pavidalą ir taip taps nežemišku fonu serijai čia vyksiančių performansų ir renginių, teikdama pirmenybę ne ką mažiau svarbiems dosnumo ir kuklumo gestams. Visos trys trienalės iteracijos bus sykiu iškilmingos ir savirefleksyvios, paliksiančios erdvės bei laiko ir galimai iškilsiantiems naujiems klausimams.